Meilė yra galinga jėga, kuri ne tik mus vienija su kitais, bet ir su pačiais savimi. Tikras meilės išreiškimas prasideda nuo savęs priėmimo ir savosios vertės atpažinimo. Meilė nėra tik jausmas, bet ir nuolatinis pasirinkimas – mylėti, priimti ir būti atviriems. Mylėti save reiškia priimti savo trūkumus ir stiprybes, ir su meile žiūrėti į kiekvieną savo veiksmą. Tik iš meilės galime tikrai mylėti kitus ir skleisti harmoniją pasaulyje. 

1. Pradėkite dieną sakydami (-os) sau: Aš myliu save ir priimu save tokį (-ią), koks (-ia) esu.
2. Per dieną sąmoningai skirkite laiko sau ir savimi rūpinkitės, nes tai yra pirmas žingsnis į meilės davimą kitiems.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kai patyrėte meilės ir šilumos jausmą sau ar kitiems.

Visada prisimink, kad niekam niekam gyvenime neesi skolingas. Tačiau visada turi už ką padėkoti. Tėvų meilę ir pagarbą turime užsitarnauti. Tu neprivalai analizuoti ir spręsti visų savo gyvenimo klausimų. Tavo totalume – sąmoningas suvokimas, nesąmoningas protas, viršsąmonė ir Įsikūnijimo Srautas – susivienija, kad paprastai rastų geriausią sprendimą būtent Tau, šioje situacijoje. Ir lieka tik vienas jausmas: Aš Esu.

Šiandien kviečiu Jus į širdžiai mielą ir prasmingą iššūkį – „Dėkingumas“. Sąmoningai jauskime ir išreiškime dėkingumą už visas smulkmenas, kurios daro mūsų gyvenimą gražesnį.

Kiekviena gyvenimo akimirka yra unikali ir verta mūsų dėmesio. Mano pasirinkimas gyventi gausoje nėra tik materialinių dalykų vertinimas, bet ir dvasinė praktika, padedanti atrasti džiaugsmą ir ramybę kasdienybėje. Kiekvieną akimirką mes priimame sąmoningą arba pasąmoningą sprendimą veikti iš gausos, arba tikėti trūkumu. Suprantu, kad žmonių požiūriai skiriasi, ir gerbiu įvairias nuomones. Esu dėkinga už jūsų įžvalgas ir tikslą gyventi sąmoningai, vertinant tai, ką turiu dabar.

Akimirkoje slypi jėga. Tai mūsų galimybė sustoti ir išvysti grožį aplink mus, jausti dėkingumą už tai, kas yra čia ir dabar. Tik šiandien – ši akimirka – yra mūsų dovana.

1. Pradėkime dieną sąmoningai dėkodami už akimirkas, kurias sugebame pastebėti ir įvertinti.
2. Per dieną sąmoningai atkreipkite dėmesį į tas akimirkas, kurios nutinka bendraujant su kitais žmonėmis – dėkokite už šias sąveikas.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, už kurias esate dėkingi šiandien.

Dėkingumas už akimirkas atveria kelią laimei ir vidinei ramybei. Kiekviena akimirka gali tapti pamoka, jeigu mes ją priimame su dėkingumu ir sąmoningumu. Leiskite sau gyventi šioje akimirkoje, dėkodami už tai, kas yra.

Žinojimo praktika

Žinojimas nėra tik intelektualus procesas, tai vidinis švytėjimas, kuris mus veda ir padeda atrasti tiesą. Žinojimas kyla iš sąmoningumo ir gebėjimo klausytis savo vidaus. Kiekviena gyvenimo situacija suteikia mums galimybę mokytis, jei tik esame atviri ir pasirengę priimti tai, kas yra. Suprantu, kad tikras žinojimas ne visada pasiekiamas iš karto, tačiau jis ateina, kai atsiranda ramybė ir pasitikėjimas savo intuicija.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną klausdami savęs: Kas šiandien gali būti mano mokytojas? Kokie žmonės, situacijos ar jausmai šiandien gali mane auginti?…
2. Per dieną sustokime ir įsiklausykime į tai, ką mums bando pasakyti mūsų kūnas, protas ir emocijos.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 žinojimo akimirkas, kurios atsiskleidė šiandien.

Aiškumo praktika

Aiškumas – tai gebėjimas matyti dalykus tokius, kokie jie yra, nesipriešinant ir nevertinant jų. Aiškumas ateina su ramybe, kai mes nustojame laikyti įsikibę į klaidingus įsitikinimus ir leidžiame savo minčių srautui nurimti. Kiekviena situacija gali suteikti mums aiškumo, jeigu tik suteikiame sau erdvės ir kantrybės ją priimti.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną su aiškumo intencija: Aš esu pasirengęs (-usi) aiškiai matyti ir suprasti.
2. Per dieną sąmoningai stenkimės išlaikyti ramybę ir aiškumą, kai susiduriame su sudėtingomis situacijomis.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kai pasiekėte aiškumą savo mintyse ar veiksmuose.

Pilnatvės praktika

Pilnatvė yra jausmas, kai mes priimame save su visais savo trūkumais ir stiprybėmis, kai jaučiame, kad nieko mums nepristinga. Pilnatvės jausmas ateina iš darnos ir savęs priėmimo. Suprantu, kad pilnatvė nėra nuolatinis būsena, tačiau ji gali atsirasti šiuose mažose akimirkose, kai mes susijungiame su savo tikrąja esme.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną sakydami sau: Aš esu pilnas (-a) ir visas (-a), su visomis savo savybėmis ir patirtimis.
2. Per dieną sąmoningai stebėkite, kaip jaučiatės ir ko jums trūksta – ir leiskite sau priimti tai, kas yra, su dėkingumu.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 dalykus, kurie šią dieną suteikė jums jausmą, kad esate pilnas.

Teisingumo praktika

Teisingumas nėra tik išorinės taisyklės ir normos, bet vidinė pusiausvyra, kuri padeda mums priimti teisingus sprendimus. Teisingumas remiasi sąžiningumu ir atsakomybe už savo veiksmus, bet taip pat ir gebėjimu matyti tiesą be išankstinių nusistatymų. Kiekviena mūsų diena yra galimybė gyventi pagal savo tikrąjį teisingumą.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną klausydamiesi savo širdies ir vidinio balso. Ką man šiandien sako mano širdis? Ką jaučiu, kas šioje situacijoje yra teisinga?…
2. Per dieną stebėkite, kaip jūsų pasirinkimai ir veiksmai atspindi jūsų supratimą apie teisingumą.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 veiksmus, kurie buvo teisingi ir sąžiningi, pagal jūsų vertybes.

Išmintingumo praktika

Išmintis yra gebėjimas priimti sprendimus, kurie atspindi mūsų gilesnį supratimą apie gyvenimą, bei žinojimą, kada reikia sustoti ir leisti dalykams vystytis savaime. Išmintingumas ne visada ateina su amžiumi – jis gimsta iš nuolatinio mokymosi, klaidų ir savistabos. Kiekviena gyvenimo pamoka gali būti išminties šaltinis, jei tik esame pasirengę ją priimti.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną su intencija: Aš esu pasirengęs mokytis ir augti kiekvienoje situacijoje.
2. Per dieną stenkimės priimti sprendimus iš nuovokumo ir dėmesio, klausdami savęs: Ką šiuo momentu galiu išmokti?
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kai įžvelgėte išmintį savo veiksmuose ar sprendimuose.

Šviesos praktika

Šviesa – tai mūsų vidinis spindesys, kuris apšviečia kelią net ir tamsiausiose gyvenimo akimirkose. Ji kyla iš mūsų gebėjimo matyti grožį, tiesą ir meilę, net kai išorinė aplinka atrodo tamsi. Šviesa ne tik apšviečia mūsų mintis, bet ir suteikia vilties kitiems, kai jie praranda kelią. Kiekvienas mūsų veiksmas, mintis ir jausmas gali būti šviesa kitam.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną su mintimi: Aš esu šviesa ir skleidžiu ją visur, kur einu.
2. Per dieną sąmoningai skleiskite šviesą savo žodžiais, veiksmais ir požiūriu.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kuriose patyrėte ar suteikėte šviesos.

Jėgos praktika

Jėga – tai ne tik fizinis pajėgumas, bet ir vidinė stiprybė, kuri leidžia mums išgyventi iššūkius ir pasiekti savo tikslus. Tikra jėga kyla iš mūsų dvasios ir pasitikėjimo savimi. Tai gebėjimas atsistoti po sunkumų ir judėti pirmyn su atnaujinta energija. Kiekvienas iš mūsų turime šią jėgą, nors kartais ji gali pasislėpti ir reikalauti mūsų dėmesio ir ryžto.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną sakydami sau: Aš esu stiprus (-i) ir pasiruošęs (-usi) įveikti, bet kokius iššūkius. 
2. Per dieną atkreipkite dėmesį į savo fizinę, emocinę ir dvasinę jėgą, prireikus ją naudokite.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kuriose patyrėte savo vidinę jėgą.

Nustebimo praktika

Nustebimas – tai atvirumo ir smalsumo būsenos, kai mes lekiame atrasti naujus dalykus, kurie praplečia mūsų suvokimą ir požiūrį. Tai gebėjimas stebėti pasaulį su tyromis akimis ir būti pasiruošusiam priimti naujus, kartais net neįprastus dalykus. Nustebimas leidžia išvengti nusistovėjusių nuomonių ir leidžia patirti gyvenimą kaip nuolatinį atradimą.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną su atvira širdimi ir mintimi: „Leidžiu sau žengti į nežinomybę – su pasitikėjimu ir smalsumu. Šiandien renkuosi būti stebėtoju (-a) ir atradėju (-a) – atviras (-a) tam, ką atneš gyvenimas.
2. Per dieną sustokite ir pastebėkite ką nors, kas jums kelia nustebimą ar smalsumą.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 dalykus, kurie šiandien jus nustebino ar įkvėpė.

Tikėjimo praktika

Tikėjimas – tai vidinė jėga, kuri remiasi pasitikėjimu savimi, kitais ir gyvenimo eiga. Tikėjimas ne visada turi būti pagrįstas logika ar faktais, bet tai pasitikėjimas, kad viskas yra kaip turi būti, net kai negalime visko paaiškinti. Tai gebėjimas pasikliauti ir atiduoti savo baimes ir nerimą, žinant, kad viskas atsitiks laiku.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną sakydami: Aš pasitikiu gyvenimu ir žinau, kad kiekviena patirtis turi savo priežastį.
2. Per dieną susidūręs (-usi) su iššūkiais, sąmoningai leisk sau pasitikėti procesu ir savo intuicija.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kai patyrėte tikėjimą ir pasitikėjimą savo sprendimais.

Laimės praktika

Laimė nėra tik galutinis tikslas, bet būsenos ir dvasinio poilsio rezultatas, kurį galime patirti kiekvieną dieną, jei tik leidžiame sau būti dėkingiems ir džiaugtis mažais dalykais. Laimė kyla iš vidinės pusiausvyros, gebėjimo vertinti gyvenimo džiaugsmus ir mokytis iš iššūkių. Ji nėra pastovi, tačiau gali būti atrasta kiekvienoje akimirkoje, kai mes leidžiame sau ją patirti.

Kaip pradėti?

1. Pradėkime dieną su intencija: Aš esu atviras (-a) laimei ir pasiruošęs (-usi) ją priimti šiandien.
2. Per dieną pastebėkite mažus dalykus, kurie jums suteikia džiaugsmo – tai gali būti nuostabios akimirkos arba paprasti momentai, kuriuos dažnai praleidžiate.
3. Dienos pabaigoje užsirašykite 3 akimirkas, kurios jums suteikė laimės šią dieną.

Ar kada pagalvojote, kad tai, kas labiausiai Jus erzina kituose – Jūsų partneriuose, vaikų elgesyje, draugų ar kolegų savybėse – gali būti ne apie juos, o apie Jus pačius?
Skamba provokuojančiai? Leiskite paaiškinti.

Ši mintis remiasi projekcijos teorija – ją dar XX a. pradžioje suformulavo psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas, o vėliau išplėtojo Carlo Gustavo Jungo idėjos apie psichologinį „šešėlį“ ir veidrodžio principą. Projekcija – tai nesąmoningas procesas, kai savo vidinius konfliktus, neišpildytus poreikius ar nepriimtas asmenybės dalis priskiriame aplinkiniams.

1. Užrašykite vardą žmogaus, kuris Jus labiausiai erzina.
2. Išvardinkite visus dalykus, kurie Jus to žmogaus elgesyje nepatinka, liūdina, skaudina.
3. Ištrinkite jo vardą ir vietoj jo parašykite savo vardą.
4. Perskaitykite sąrašą iš naujo ir paklauskite savęs: kodėl aš pats(-i) ignoruoju šias savo dalis? Kodėl neduodu sau to, ko taip trokštu iš kitų?

Tai gali būti nemaloni, bet nepaprastai vertinga patirtis.

Daugybė psichologinių tyrimų rodo, kad sveiki santykiai prasideda nuo savęs – nuo savivertės, savirefleksijos ir vidinės pilnatvės. Kai žmogus išmoksta skirti sau meilės, rūpesčio, dėmesio – jis nustoja ieškoti kitų, kurie „užpildytų“ jo vidines tuštumas.

Dalinkimės iš PILNATVĖS, o ne iš trūkumo.

Tokiu atveju iš mūsų žodyno išnyks tokios frazės kaip: „aš dėl tavęs tiek padariau, o tu...“
Užleis vietą „aš pasirinkau tai daryti, nes tai atitiko mano vertybes“.

Kita kartą, kai  kažkas Jums stipriai nepatiks kitame žmoguje, sustokite ir paklauskite savęs:

Kokia tai mano dalis? Kokią mano dalį tai atspindi?

Nes kiti žmonės – ne problema, jie – Jūsų veidrodis.